Звёзды и созвездия в литовской мифологии

Звёзды и созвездия в литовской мифологии

DANGAUS ?VIESULIAI LIETUVI? TAUTOSAKOJE IR DAIL?JE

Dangaus ?viesuliai Saul?, M?nulis, ?vaig?d?s i? ?ilos senov?s buvo

vaizduojami dail?s k?riniuose, kurie paprastai buvo susij? su mitais arba

atsirad? i? j?. Latviu ra?ytojas E. Skujeniekas pa?ymi, kad mitas yra

savoti?kas idealus pasaulio modelis, jame sulydyta intelektuali ir emocin?

patirtis. Visata ir ?mogus ?ia parodyti kaip pirminiu prie?as?i? visuma.

Papuo?alai, memorialiniai paminklai buvo sudaiktinti ?mogaus bendravimo su

kosmosu simboliai. Dangaus ?viesuliai da?nai buvo vaizduojami su

pumpuruojan?iais bei ?ydin?iais augalais, simbolizuojan?iais Gyvyb?s med?,

kuris i?rei?k? dangaus ry?? su ?eme. Lietuviu, kaip ir kitu taut?,

?ydintis, pumpuruojantis, aplip?s vaisiais medis, saugomas pauk??iu ir

gyv?nu, tolygus deivei Did?iajai Motinai - niekad nesibaigian?ios gyvyb?s

simboliui. Saul?s ir M?nulio gintariniu amuletu i? neolito laiku rasta

Juodkrant?je, Palangoje (1 pav.) ir kt.

Saul?s simboliai buvo siejami su Pasaulio arba jo variantu Gyvyb?s

med?iu, tariamai Jungian?iu visas visatos dalis. Kartais vir? min?t? med?i?

buvo ?e?iakamp? ?vaig?d? (45 pav.), t. y. ?e?i? stipinu ratas, kuris sudaro

vis? simboli? kompozicijos centr?. ?e?iakamp? ?vaig?d? - tai visatos ?viesa

- ,,baltoji dienel?". Kartais ?? simbol? saugo du pauk??iai (10. 12, 14,

15, 55 pav.). Jis ne tik visatos, bet ir Saul?s, ?aibu, dienos ?viesa.

Min?to simbolio daugiareik?mi?kumas rodo jo archai?kum?. Mitai sako, kad

visatos ?viesa atsiradusi ir sklidusi i? ne?inomo ?altinio kaip dievi?koji

emanacija, kurianti pasaul?. Biblija ai?kina, kad dievas ?vies? suk?r?s

pirm?j? dien?, o Saul?, M?nul?, ?vaig?des - ketvirt?j?. Tod?l ?viesa buvo

susieta su auk??iausios dievyb?s kultu, krik??ionyb?je - su Kristumi [106,

246].

?viesos simbolis populiariausias lietuviu liaudies dail?je.J? aptinkame

ant namo sien?, lub?, lang?, darbo ?ranki?, audiniu, susisiekimo priemoni?

ir kt. Tik?ta, kad ?is simbolis apsaugo ?mones, trobas, daiktus nuo visokiu

blogybi?. Jis ?inomas daugeliui Europos taut?.

Da?niausiai m?s? liaudies dail?je paplitusi segmentine trikamp?,

keturkamp? ar a?tuoniakamp? ?vaig?d? apskritime. Toki? ?vaig?d? rusai

vadindavo Perk?no ?enklu. Min?tos ?vaig?d?s at?jusios i? ?ilos senov?s.

Pana?iomis ?vaig?d?mis puo?tu papuo?alu aptinka archeologai [51, 187 -

197]. Pavyzd?iui, Ver?vuose (Kauno priemiestis) rasta ?alvarin? antkakl? i?

IV - V am?iaus. Pana?i segmentin? ?vaig?d? yra ant dubens, aptikto Sembos

sud?vi? IX - XI a. senkapyje [31, 382]. Segmentin? ?vaig?d? daugiausia buvo

rai?oma ant moter? darbo ?rankiu - prieverps?i?, ko??l?, kultuvi?, taip pat

baldu - kraitiniu skryni?, lov?, k?d?i?, rank?luostiniu (9, 16, 17, 18, 19,

20, 21, 22, 33, 34, 35, 42, 46 pav.). Ja buvo puo?iami ?ventiniai ve?imai,

va?iai, audiniai, n?riniai, juostos, muzikos instrumentai, trobos ir kt.

Segmentin?s ?vaig?d?s da?nai jungiamos su |vairiais Saul?s ir M?nulio

simboliais, ypa? apskritim? puslankiais, supintais tarp sav?s ? begalyb?,

spiral?mis, simbolizavusiomis Saul?s keli?, ?al?iais, kry?iukais,

simbolizavusiais Saul?s ?vies?, trikampiais (simbolizavo ?em?) ir kt.

Kartais ?i ?vaig?d? buvo derinama su Jaunu M?nuliu ar Saul?s valtele,

ma?omis ?vaig?d?mis, spinduliais, vingeliais, dantukais,kry?iukais. Be to,

segmentin?s ?vaig?d?s buvo jungiamos su geometriniu, re?iau - su augaliniu

ornamentu.

Saul? bei jos simboliai lietuviu dail?je ypa? paplito atsiradus ir

besivystant ?emdirbystei bei gyvulininkystei. Saul? simbolizavo skritulys,

koncentrinis ratas, apskritimas su spinduliais arba kry?iukais viduryje,

taip pat su Saul?s simboliais: pauk??iais, ?irgais, ?al?iais (33 pav.).

Pana??s koncentriniai ratai, apskritimai, spiral?s pirmyk?t?je

bendruomen?je, taip pat ankstyvojoje klasin?je visuomen?je buvo paplit?

Vakaru ir Siaur?s Europos dail?je. Apskritimas ar ratas, kaip ir vainikas,

simbolizavo Saul?s nesibaigiamum?, am?inum?, netur?jim? nei prad?ios, nei

pabaigos.

Vilniuje, Gedimino kalne, tarp kitu dirbiniu yra rastas kirvukas su

Saul?s ?enklu, datuojamas 1 t?kstantm. pr. m. e.[84]. Katedros po?emiuose,

datuojamuose XIII a., 2,6 m gylyje N. Kitkauskas aptiko glaz?ruotu ir

ornamentuotu plyteli?, ant kuriu simetri?kai i?d?styta Saul? ir M?nulis.

Legenda ir padavimai sako, kad Vilniuje prie Did?iosios up?s(t. y. Neries.

- P. D.) buvusi senov?s lietuvi? ?ventykla, kurios gro?is bei pra?matnumas

stebin?s visus, garsas apie j? labai toli ?j?s. Dabar Katedros po?emyje

surastas jos aukuras [86].

Apskritimas, ratas, skritulys simbolizavo ne tik Saul?, ?vies? ar

M?nulio pilnat?, bet ir senov?s ?mogaus vaizdiniuose buvo siejamas su

mitologinio pasaulio, neturin?io nei prad?ios, nei galo, supratimu,

kosmologiniu pasaulio modeliu. Senov?s ?mogus pasaul? suvok? apskrit?.

Pana?i prasm? buvo suteikiama vainikui, kuris tautosakoje kartais vadinamas

visu pasauliu, taip pat ?iedui. Min?t? geometriniu fig?r? vidin? sfera buvo

pripildyta sakrali?kumo. Tik u? jos rib? gal?jusios telktis racionalios ir

iracionalios blogyb?s.

Apskritimas ar skritulys lietuviu liaudies dail?je kartais buvo

vaizduojamas kvadrate, simbolizavusiame i?orin? sfer?. ?alvarin? fig?ra,

datuojama IV - VIII a., skritulys keturkampyje, kurio kampuose pavaizduoti

?moni? veidai, rastas Antkoptyje, Klaip?dos raj. (51 pav. [31, 315]).

Apskritimas ar ratas su stipinais viduryje buvo tolygus ?viesai, dievybei.

Jis saugomas dvyni? ?al?i? ar pauk??i?. Apskritime buvo vaizduojamas

dievybes veidas. Centre da?nai buvo ta?kas, kuris simbolizavo pasaulio

centr?. M?sl?je sakoma: ,,Kur yra pasaulio vidurys?" ?menama - ,,rato

viduryje" (Pilypai, ?ven?ioni? raj.).

Pa?ym?tina, kad seniausios kulto vietos, v?liau ?ventyklos, buvo

statomos apskritos. J? centre buvo stulpas, tariamai jungiantis tris

visatos dalis: dang?, ?em?, po?emi. Apskrita rytu baltu ?ventykla, kaip

min?jome, buvo atkasta Smolensko srityje, Tu?eml?je [101, 1, 154].

Archeologas V. Daugudis su architektu S. Lasavicku pana?i? ?ventykl? (I m.

e. t?kstantm. pirmoji pus?) surado Ba?kinink?liuose(52 pav.). Architekto S.

Lasavicko tyrin?jimu duomenimis, Vilniaus Auk?tutin?je pilyje, greta

?iaurinio bok?to, b?ta irgi apskritos ?ventyklos (10 m skersmens),

datuojamos paskutiniaisiais am?iais prie? m. e. ir m. e.prad?ia. Apskritime

sakraline kosmologine fig?ra laike ne tik lietuviai, bet ir kitos

indoeuropie?i? tautos. Indai toki? fig?r? vadino mandala.

Medini? meno paminkl? i? ?ilos senov?s i?likti negal?jo, jie sunyko. Jau

ankstyvajame neolite Cedmar?je (Darkiemio apskr., Ma?oji Lietuva) keramika

buvo puo?iama apskritimais (2 pav.). Ma?osios Lietuvos Grabov?s senkapyje

rastos miniati?rin?s VI a. urnos su Saul?s ?enklais [6, 2]. Lietuvoje

i?kastoje v?lesn?je keramikoje gausu realistini? Saul?s atvaizd? ir Jos

simboliu - apskritimu, svastik? ir kt. Pana??s ?enklai ?inomi Latvijoje,

Baltarusijoje bei senosios Rusios ?em?se [65, 2, 138]. Be to, Saul?s

simboliais da?nai buvo puo?iami lietuviu ?alvario ir sidabro papuo?alai. I?

?alvario apskritim? su kry?iukais viduryje sudaryta puiki III - IV a. kaklo

apvara, rasta Ple?ku?i? senkapyje, Klaip?dos raj. (3 pav. [51, 7, 11, 118,

404, 405]). Pana?i apvara rasta ir Labati?kiuose prie Priekul?s [31,5].

Saul?s simboliais da?nai buvo puo?iamos ir seg?s arba jos tiesiog vaizdavo

pa?i? Saul? (6 pav.). Kartais segi? apskritimo kry?i? - svastik? - sudaro

keturi kry?mai susirang? ?al?iai, besisukantys saul?s kryptimi. Tokie IX a.

papuo?alai rasti Pry?man?i? ir Salant? senkapiuose (Kretingos raj.).

Pastarieji rodo, kad apskritimas kartais buvo jungiamas su Saul?s

simboliais - ?al?iais.

Papuo?alus su Saul?s simboliais ne?iojo ?mon?s, tik?dami, kad ?ie jiems

gali suteikti visokeriop? palaim?, apsaugoti nuo nes?kmi?. Be to, jie buvo

dedami kaip mirusi?j? ?kap?s, nes tik?ta, kad ir mirusiesiems reikia Saul?s

?viesos, palaimos. Apskritimai su kry?iumi ir be jo, neteki pirmin?s

reik?m?s, lietuviu liaudies ornamentikoje i?liko iki m?s? dien?.

Apskritimas grei?iausiai buvo Saul?s, bet kartais gal ir Menulio

pilnaties simbolis. Tuo tarpu dangaus k?nu jud?jim? tikriausiai simbolizavo

spiral?, kuri aptinkama Jau ant akmens am?iaus dirbiniu. Neolite drauge su

?emdirbyste spirale i?plito visoje Europoje. ?ios tradicijos gyvavo

?alvario, gele?ies am?iais ir v?liau. Saul?s ir kit? dangaus k?n?

ornamentais i? ?ilos senov?s buvo puo?iami margu?iai (31 pav.) per

pavasario ?ven?iu apeigas. Mat pavasario Saul?i, kuri vadinta pasaulio

dvasia, buvo teikiama ypatinga galia pa?adinti i? ?iemos miego ?em?,

su?ildyti j?, padaryti paj?gi?, kad suklest?t? augmenija, u?augt? vaisiai,

javai ir kt.

Lietuviu liaudies architekt?roje bene daugiausia buvo paplit?s paprotys

vaizduoti Saul? su spinduliais. Taip buvo puo?iamos nam? ir svirn? durys,

pastog?s, langai, langeliai [50, 120]. Saul?s motyvai nam? puo?yboje ilg?

laik? i?liko ir Baltarusijoje bei kaimynin?se Lenkijos srityse, ypa?

kurpi?, moz?r? teritorijoje, kur seniau gyventa jotvingi?. Be to, tie patys

saul?s motyvai namu puo?yboje pasitaiko

Priekarpat?je, Poles?je ir kt. [65, 1, 540].

Namai, o kartais ir darbo ?rankiai buvo puo?iami ne tik saul?s motyvais,

bet ir su Saul? mitologi?kai susijusiomis gyv?n?, augal? ir geometrin?mis

fig?romis: ?irgeliu [50,71 - 74], jau?iu, o?iu, ?un?, pauk??i?, ?al?i? ir

kt. (49 pav.). Saul?s ?irgai kartais buvo vaizduojami realisti?kai, kartais

-simboli?kai. Daug kur Lietuvoje i?liko antropomorfin? Saul? su spinduliais

aplink galv? tarp dviej? ?irg? galv? [21, 85; 27]. Pagrybio senkapyje (V -

VI a.) rastas i? ?alvario nulietas, pasidabruotas, pailgas, plok??ias,

profiliuotais kra?tais, 6 cm ilgio pakabutis, puo??s odin? vyro dir??.

Apkaust?lio ?onuose profiliu reljefi?kai pavaizduotos dviej? dvyni?

?irgeli? galvut?s apvaliomis akimis, ?velgian?iomis ? prie?ingas pasaulio

?alis. Dvynius i? vir?aus lyg pridengia pusm?nulis, kuriame ties kiekviena

galvute i?graviruotas ratukas - Saul? [85].

Saul?s simboli? aptinkama ant m?rini? pastat? sien?, kur kai kurie

akmenys apvedami ratais, kartais susijungian?iais vienas su kitu. Neretai

jie apsupami g?li? vainikais su spinduliais. D?k?to (Zaras? raj.) dvaro

vart? sienoje (XIX a.) akmenys apjuosti smulki? akmen?li? ratais, tarp

kuri?, tarsi dangaus skliaute, i?tisi smulkiu ?vaig?d?i? spie?iai, lyg

plaukiantys tarp rami?, juos jungian?i? granito sal?. Tarp ?i? spie?iu ir

fasade, ir ?onin?se sienose ?komponuotos saul?s: vienur koncentriniai

apskritimai, kitur skrituliai su spinduliais, i?einan?iais i? vieno ta?ko

centre. Spinduliu skai?ius visur vienodas - a?tuoni. Tokios saul?s

aptinkamos ?vairiuose liaudies dirbiniuose, ypa? dekoratyvin?je krai?i?

skryni? tapyboje. Ant skryni?, be dangaus ?viesuli?, tapomas dar

sud?tingesnis simbolis - Gyvyb?s medis. Tai stilizuotas lapuo?io ir

spygliuo?io (egl?s) med?io derinys (53 pav.). Nuo jo ? erdv? kyla i?link?

spinduli? pluo?tai. Vir? med?io - saul?s skritulys ir nesuskai?iuojama

daugyb? ta?keli?, grei?iausiai vaizduojan?iu ?vaig?des [18, 63].

Tiltagali? kaimo (Panev??io raj.) pu?yne, ant Marnakos upelio kranto,

netoli nuo santakos su L?veniu, stovi koply?ia, statyta XIX a. viduryje, o

greta jos - medin? varpin?, visa padengta mozaika. Priekin? fasad? puo?ia

trikampis su akimi (Saul?s simbolis), taur?s, saulut?s. ?onin?je sienoje ir

apsidoje, be Saul?s simboli?, pavaizduota gyvuli? ir ?moni? fig?ros,

spontani?kai i?d?stytos greta Saul?s simboli?, tauri?. Tai senosios

pagoni?kos simbolikos, krik??ionyb?s vaizdini? ir pasaulieti?k? motyv?

derinys. ?imoni? miestelio (Kupi?kio raj.) ?ventoriaus tvoros mozaikose

[18, 62 - 66] ?irgai grei?iausiai pavaizduoti tarp ?vaig?d?i?.

Lietuvoje, ypa? pietrytin?je jos dalyje, trob? kraigus puo?davo su

Saul?s ar M?nulio kultu susijusia jau?io galva arba ragais. Jau?io motyvai

mene yra vieni seniausi?. J? rasta jau paleolito pie?iniuose Altamyros ir

kituose urvuose, taip pat ?i?kino uolose [68, 30]. Jau?io pie?iniai ?inomi

i? mezolito, neolito ir v?lesniu laik?. Laukinio jau?io kultas vyravo

visoje Azijoje ir Europoje, taigi ir Lietuvoje. Be to, jau?iai buvo vieni

i? anks?iausiai prijaukint? gyvuli?. ?emdirbiai Jaut? laik? dievybe ir

siejo su Saul?. Hetit? ir babilonie?i? Saul?s dievybe pasirodydavusi jau?io

pavidalu. J? oro dievas vaizduojamas jojantis ant jau?io ir laikantis

rankoje saul?, m?nul? ir ?aib?. Kretos saloje buvo surasta sidabrine jau?io

su aukso ragais galva. Jo kaktoje pavaizduoti Saul?s simboliai:

apskritimai, rozet?s. Molini? jau?i? fig?r?li? rasta ir Vidurio Europoje.

Jaut? su Saul?s deive siejo senov?s graikai, frygai, egiptie?iai ir kt.

[100, 1241. Lietuvi? ir latvi? mitologijoje ?inomi dievo jau?iai - Saul?s

simboliai. Jau?iu su balta ?vaig?de kaktoje kultas ir pas mus, ir kitur

buvo i?lik?s iki nesen? laik?. Ypatinga reik?me buvo teikiama juodiems

dvyniams jau?iams, kuriais pavasar? prad?davo pirm?j? arim?. Ra?ytiniai

?altiniai mini, kad derliaus dievams aukojamo jau?io krauju buvo ?lakstomi

?mon?s ir gyvuliai [22, 308]. Kaip teigia V. Manhartas, kunigaik?tis

K?stutis, pasitep?s ?alo jau?io krauju, pasira?in?jo sutart? su Liudviku,

Vengrijos karaliumi [58, 118 - 119].

Kraujas daugelio taut?, tarp j? ir lietuvi?, tik?jimuose buvo laikomas

gyvyb?s, gyvenimo ?altiniu, teikian?iu galios ne tik ?mon?ms, bet ir

gyvuliams, augalams, daiktams, troboms, taip pat mirusi?j? v?l?ms ir net

dangaus dievyb?ms [109, 197 - 198].

Lietuvi? nam? puo?yboje gausu pauk??i? – tarpinink? tarp dangaus ir

?em?s. Gaid?io giedojimas po vidurnak?io buvo siejamas su besiartinan?iu

Saul?s tek?jimu, visatos ritmu, nuolatiniu jos atgimimu. Dail?je pauk??iai

vaizduojami drauge su Saul?s simboliais: koncentriniais apskritimais,

augalais, ?irgeliais. Vandens pauk??iai, kaip Saul?s simboliai, buvo

paplit? visoje ?iaur?s Europoje [99, 182].

Su Saul?s kultu senov?s mene gana da?nai siejamas ?al?io ar gyvat?s

ornamentas. ?al?iu ir gyva?i? gyvybingumas stebino pirmyk?t? ?mog?. Ropliai

tapo kulto objektu ne tik pas mus, bet ir daugelyje pasaulio kra?t?.

Senov?s Egipto kulto pie?iniuose greta Saul?s valteles da?nai yra ir gyvat?

- po?emio karalystes simbolis [68, 93 - 94].

M?s? kra?te ?al?iai drauge su Saul?s simboliais aptinkami ant keramikos,

kulto akmen?, ?alvarini? bei sidabrini? segi?, apyranki?, ?ied? ir kt.

Apyranki? galai da?nai u?baigiami ?al?iu galvut?mis. Tokie papuo?alai

tur?jo ?mon?ms teikti laim?s, sveikatos. Ypa? da?nas ?al?io su Saul?

motyvas nam? ornamentikoje. Pavyzd?iui, Gud?i?nu k.(K?daini? raj.) ant namo

Страницы: 1, 2